- viršuvagis
- viršùvagis sm. (1) DŽ, NdŽ, Pc vagos viršus: Padirba vagas, paskum viršùvagius nugrėbsto ir sėja burokus Skp. An viršùvagio svėrių nėr Pl. Aš savo arkliuką led išmokinau eit viršùvagiu Krs. Plūgas tik iš pat pradžių dukart iššoko viršuvagin I.Šein. ║ iš abiejų pusių suversta vaga, jos viršus: Šniūrų ežios (siauras žemės ruožas), tai suariau viršùvagį Pnd.
Dictionary of the Lithuanian Language.